Vystantis technologijoms mūsų gyvenimo tempas nenumaldomai greitėja. Lekiame pirmyn, nebespėdami pamatyti kas apalinkui, praeityje lieka daugybė laimingų ar skaudžių akimirkų. Visa tai grimzta į užmarštį. Fotografija-tai būdas sustabdyti laiką, išsaugoti svarbias gyvenimo akimirkas, sutiktus žmones, patirtus jausmus. Daugybė tokių ,,sustabdyto laiko‘‘ gabalėlių guli virtualiose atminties saugyklose. Kartais peržiūriu jas ir kai kurias norisi ,,ištraukti‘‘, suteikti materialų, trimatį pavidalą. Dabar tai jau tarsi dar kartą sustabdytas laikas, perkurta realybė, akimirkos, sustingusios laike tarsi inkliuzai gintaro gabalėlyje.
EN Developing technologies speed the flow of our life inexorably. We are racing forward loosing opportunities to watch what is around us and lots of happy and painful blinks remain in the past. All of this sink in the oblivion . Photography is the way to to stop the time, to secure important blinks of life or people met , as well as the experienced feelings.Lots of pieces of „the suspended time“ remain in the virtual storage of mind. Sometimes I look them through and a feeling to „pull them out“ providing a material three-dimensional shape overwhelms me. At the present moment it looks like a suspended time, recreated reality, and blinks gotten stiff in time like inclusions in a piece of amber.